Get Adobe Flash player

Ar dažnai susimąstome, kokį poveikį žmogaus sveikatai turi triukšmas? Šiame straipsnyje panagrinėsime būtent tai. Triukšmo poveikis žmogaus organizmui skirstomas į tiesioginį ir netiesioginį. Tiesioginis poveikis - akustinė trauma, klausos nuovargis, dėl triukšmo įtakos išsivystęs kurtumas. Netiesioginis triukšmo poveikis turi neigiamą įtaką centrinei nervų sistemai, kraujotakos sistemai, virškinimo sistemai, endokrininei sistemai, kaulų-raumenų sistemai.

Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo (130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo poveikis, pvz., artimas šūvis, sprogimas, reaktyvinio lėktuvo garsas. Akustinės traumos metu žmogus apkursta staiga, smarkiai skauda ausyse, svaigsta galva, dažnai praranda sąmonę.

Klausos nuovargis – tai laikinas klausos jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį laiką (kelias valandas ar dienas) veikiant intensyviam triukšmui. Perėjus į tylesnę aplinką, klausos nuovargis praeina ir klausos funkcija atsistato. Jei klausos nuovargis kartojasi, tai klausa palaipsniui silpnėja ir vystosi įvairaus laipsnio kurtumas.

Dėl triukšmo įtakos išsivysčiusio kurtumo blogiau girdimi aukštų dažnių (virš 4000 Hz) garsai, todėl žmogus to nejaučia (neblogai girdi kalbą, radiją, televiziją, nes jų garsas yra žemo ir vidutinio dažnio (200–4000 Hz)). Nuolatos būnant triukšmingoje aplinkoje, liga progresuoja, žmogus pradeda negirdėti ne tik aukštų, bet ir vidutinių bei žemų dažnių garsų, išsivysto klausos pažeidimas, dalinis arba visiškas kurtumas.

Netiesioginio triukšmo poveikis sveikatai priklauso nuo jo intensyvumo ir poveikio trukmės. Triukšmo poveikis organizmui pasireiškia kaip ilgai veikiantis lėtinis stresorius, veikdamas per centrinę nervų sistemą, sukelia įvairius organizmo neurohumoralinius ir vegetacinius sutrikimus, kurie gali sąlygoti šias ligas: hipertoninę ir išeminę širdies ligą, aterosklerozę, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinius uždegimus, opaliges, neurozes, endokrininės sistemos sutrikimus, kaulų-raumenų sistemos pakitimus. Palyginus nestiprus apie 60 dB triukšmas jau gali sukelti galvos skausmus, svaigimą, spengimą ausyse, žmogaus kraujotakos sistema apkraunama gerokai daugiau, nei normaliomis sąlygomis. Moksliniai tyrimai nurodo, kad ir apie 42 dB triukšmo lygis jau gali sukelti miego sutrikimus, o ilgainiui sukelti ir nemigą. Triukšmo patologijos laipsnis visų pirma priklauso nuo jo intensyvumo ir poveikio trukmės. Triukšmo įtakoje 10-25 proc. sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, pablogėja žmogaus klausos ir regos sensomotorinių reakcijų greitis, vibracinis jautrumas, judesių koordinacija, didėja gamybinių traumų rizika.

Natūralių triukšmo šaltinių reikšmės decibelais: savo širdies plakimas 10 dB; kišeninis laikrodis 20 dB; lapų šlamėjimas 30 dB; šnabždesys 40 dB; garsi kalba 70 dB; gatvės triukšmas 80 dB, sunkvežimis 85 dB, riksmas 90 dB, motociklas 95-110 dB.

Skiriamos šios triukšmo poveikio pakopos:

  • tyla – 0 dB;
  • normalus triukšmo fonas – 0-40 dB;
  • psichologinis poveikis – 40-80 dB;
  • fiziologinis poveikis – 80-120 dB;
  • traumatizmas – 120-140 dB;
  • šokas (poveikis prietaisams ir konstrukcijoms) – 140-160 dB.

Ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia klausos organo kraujagyslių spazmus, nervinių receptorių medžiagų apykaitos sutrikimus. Pirmiausiai jis pakenkia imuninei, nervų, širdies ir kraujotakos, virškinimo trakto sistemoms, vėliau sutrinka klausa. 

Žmogus prisitaiko prie nuolatinio triukšmo ir tarytum jo nejaučia. Tačiau neigiamas triukšmo poveikis nesumažėja. Atvirkščiai, be perstojo dirgina centrinę nervų sistemą, sukelia stresinę būklę. Tai dažniausiai atsitinka dirbant triukšmingoje aplinkoje. Ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia klausos organo kraujagyslių spazmus, nervinių receptorių medžiagų apykaitos sutrikimus. Pirmiausiai jis pakenkia imuninei, nervų, širdies ir kraujotakos, virškinimo trakto sistemoms, vėliau sutrinka klausa. 

Paprastai klausos nusilpimas išryškėja po 10 – 20 metų trunkančio kasdieninio triukšmo poveikio. Tai dažniausiai esti dirbant triukšmingoje aplinkoje. Kaip greitai išsivystys klausos neuropatija priklauso nuo daugelio dalykų. Svarbu, koks triukšmo pobūdis. Nuolatinis mašinų ar staklių ūžimas kenkia mažiau nei impulsinis štampavimo ar panašus triukšmas. Ausis nespėja prisitaikyti prie impulsinio triukšmo, veikiančio tik keletą sekundžių, ir klausa pažeidžiama labiau. Klausos sutrikimai greičiau atsiranda, kai kartu su triukšmu veikia vibracija ar kiti kenksmingi profesiniai veiksniai. Pavyzdžiui, traktorininkų klausa dėl šios priežasties ypač stipriai pažeidžiama. Klausos neuropatija yra ryškesnė, kai žmogų veikia didelis triukšmas ne vien darbo metu, bet ir po darbo gatvėje ar kitose viešose vietose, taip pat ir namuose. Klausos nervo pažeidimo rizika didesnė, jei žmogus turi padidėjusį kraujospūdį ar didesnį cholesterolio kiekį kraujuje, jei perdozuoja kai kuriuos vaistus. Klausa blogėja vyresniame amžiuje ir be triukšmo poveikio. Kiekvieno vyresnio kaip 50 metų žmogaus klausa aukštiems garso dažniams sumažėja po 2 decibelus kasmet.

Veikdamas ilgą laiką triukšmas sutrikdo daugelio organų darbą. Labiausiai pažeidžiama nervų sistema – atsiranda nuovargis, silpnumas, irzlumas, nemiga, pailgėja užmigimo laikas, suprastėja miego kokybė, padidėja nervinis jautrumas, gali atsirasti kiti nerviniai ir psichiniai sutrikimai. Jei miegas trikdomas nuolat, atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą. Didelis triukšmas sukelia agresiją. Triukšmas labai erzina, trikdo darbingumą, ypač kūrybinę veiklą, protinį darbą. Padažnėja širdies susitraukimai, ligonis jaučia širdies plakimą ar skausmą. Padidėja kraujospūdis. Pablogėja galūnių kraujotaka. Blogėja virškinimas, gali atsirasti gastritas ar opinė liga. Dažniau sergama kepenų ligomis. 

Yra paskaičiavimų, kad nuolat esant 40-50 dBA triukšmui, žmogui atsiranda psichinės reakcijos, nuolatinis 60-80 dBA garsas sukelia vegetacinės nervų sistemos pakitimų, nuo 90-110 dBA garso žmogus gali apkursti, daugiau nei 120 dBA pažeidžia klausos organą.

Leidžiamas triukšmo lygis – tai toks triukšmas, kuris veikdamas trumpą arba ilgą laiką negali sutrikdyti sveikatos. Didžiausi leidžiami akustinio triukšmo lygiai pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2007 „Akustinis triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (Žin., 2007, Nr. 75-2990) yra tokie:

  • Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamųjų kambarių miegamuosiuose kambariuose:
  1. odienos metu (nuo 6 iki 18 val.) – iki 45 dBA (decibelų)*;
  2. ovakaro metu (nuo 18 iki 22 val.) – iki 40 dBA;
  3. onakties metu (nuo 22 iki 6 val.) – iki 35 dBA;
  • gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje:
  1. odienos metu (nuoiki 18 val.) – iki 65 dBA;
  2. ovakaro metu (nuo 18 iki 22 val.) – iki 60 dBA;
  3. onakties metu (nuo 22 iki 6 val.) – iki 55

Taigi, jei: Savo širdies plakimą žmogus girdi 10 dBA garsu, 30 dBA triukšmą sukelia lapų šlamėjimas, laikrodžio tiksėjimas, 40 dBA – šnabždesys, 50 dBA – lietus bei įprastinė kalba, 70 dBA – garsi kalba, 90 dBA – riksmas, 95-110 dB – motociklas, 120 – greitosios pagalbos ar policijos automobilių sirenos, 140 dB – reaktyvinio lėktuvo variklio gausmas. Miesto ir buities prietaisų keliamas triukšmas siekia nuo 40 iki 100 dBA.  Fejerverkų sukeliamas triukšmo lygis – 150 decibelų.

Būdai, kuriais galima išvengti triukšmo taršos savo aplinkoje:

  • vengti naudoti ausinukus, nes didelis garso lygis sklindantis tiesiogiai į ausis viršija saugumo reikalavimus (garso lygis - 80 dB ir daugiau);
  • jei mėgstate garsiai klausytis muzikos, užsidarykite kambario duris, kad netrukdytumėte kitiems namiškiams, ir langus - kad garsas nesklistų į lauką;
  • geriausia apsauga nuo gatvės triukšmo – hermetiški langai.
  • namų aplinką apželdinkite medžiais ir krūmais, jie apsaugo nuo gatvės triukšmo ir dulkių;
  • dirbant tokius darbus, kur yra didelis triukšmas, būtina nešioti ausų apsaugas (ausų kištukus ar ausines).

 

     Parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Laima Miliukienė

triuksmas

 

Nėra paveikslėlių