Get Adobe Flash player

                                                                                                  PATVIRTINTA

                                                                                                  Prienų r. Jiezno gimnazijos

                                                                                                  direktoriaus

                                                                                                  2017 m. rugpjūčio 29 d.

                                                                                                  įsakymu Nr. 235

 

  1. PRIENŲ R. JIEZNO GIMNAZIJOS

    PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

     

    I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Prienų r. Jiezno gimnazijos (toliau – Gimnazijos) mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašas (toliau – Aprašas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-03-17 įsakymu Nr. XI–1281 (suvestinė redakcija nuo 2015-07-10); Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-04-05 įsakymu Nr. ISAK-556 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012-05-08 įsakymo Nr. V-766 redakcija) (suvestinė redakcija nuo 2017-09-01) „Dėl nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo“; Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015-12-21 įsakymu Nr. V-1309 (suvestinė redakcija nuo 2016-09-01) „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ ; Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008–08–26 įsakymu Nr. ISAK-2433 (suvestinė redakcija nuo 2016-09-01), „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“; Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014-09-02 įsakymu Nr. V-779 „Dėl priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“, Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-09-30 įsakymu Nr. V–1775 (suvestinė redakcija nuo 2013-07-28) „Dėl Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-09-30 įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kitais teisės aktais bei Gimnazijos susitarimais.

2. Aprašas reglamentuoja mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimą, tėvų informavimą apie mokinių mokymosi sėkmingumą ir pažangą:

  1. 2.1.    priešmokyklinio amžiaus ugdymo grupės vaikų (1 priedas). Šis aprašas aptartas ir suderintas Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo metodinės grupės 2017 m. birželio 15 d. susirinkime, protokolo Nr. 7;

    2.2.    pradinių klasių mokinių (2 priedas) Šis aprašas aptartas ir suderintas Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo metodinės grupės 2017 m. birželio 15 d. susirinkime, protokolo Nr. 7;

    2.3   pagrindinio ir vidurinio ugdymo klasių mokinių.

3. Apraše aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, bendrieji vertinimo principai ir nuostatos, vertinimas ugdymo procese ir baigus programą, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas apie mokinių mokymosi sėkmingumą ir pažangą.

4. Pagrindinės šio aprašo sąvokos:

  1. Apklausa raštu – 15-20 minučių apklausa raštu, kurios užduotys konkrečios, trumpos, aiškios, ne daugiau kaip iš dviejų pamokų medžiagos.

    Apklausa žodžiu – tai monologinis ar dialoginis kalbėjimas, skirtas patikrinti žinias ir gebėjimą taisyklingai, argumentuotai reikšti mintis gimtąja ar užsienio kalba.

    Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.

    Įsivertinimas – paties mokinio priimti sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.

    Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu (ar elektroniniu būdu) atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas dalyko programos dalies (temos, kelių temų, skyriaus, logiškai vientisos dalies, savarankiškai išmoktos dalies) išmokimui patikrinti.

    Pamoka – mokytojo organizuojama nustatytos trukmės kryptinga mokinių veikla, kuri padeda siekti Bendrosiose programose numatytų tikslų ir laukiamų rezultatų (kompetencijų).

    Savarankiškas darbas – iki 30 minučių darbas raštu, kurio tikslas sužinoti, kaip mokinys suprato temos dalį, kaip geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas užduotis irapie kurį nebūtina informuoti iš anksto.

    Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.

    Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).

    Vertinimo kriterijai –mokinių pasiekimus pagal Bendrąsias programas atitinkantys, individualiose mokytojų vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai.

5. Vertinimo tipai (klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį):

  1. 5.1.   apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje;

    5.2.   diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus;

    5.3.   formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.

6. Vertinimo tipai (klasifikuojami pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):

  1. 6.1.   formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas;

    6.2.   kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas, sudėtinis įvairių mokymo veiklų, pasiekimų, pastangų suminis balas, kurio kriterijus pritaiko gimnazijos mokytojai, vertinantys mokinių pasiekimus balais;

    6.3.   neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.).

     

    II. VERTINIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

     

7. Vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei; pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir mokinio asmeninę pažangą; nustatyti mokinio, mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.

8. Vertinimo uždaviniai:

  1. 8.1.   padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir tobulintinas puses, įvertinti ir įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;

    8.2.   padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;

    8.3.   suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir Gimnazijos bendruomenės.

    8.4.   suteikti mokiniams jų poreikius atitinkančią pagalbą.

  2. III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

     

9. Vertinimo nuostatos:

  1. 9.1.   vertinimas grindžiamas mokinių amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais;

    9.2.   vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų taikymas, supratimas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, bendrieji gebėjimai;

    9.3.   vertinama individuali mokinio pažanga, mokinio dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniais. Mokinio pasiekimai klasėje viešai su kitų mokinių pasiekimais nelyginami.

    9.4.   ugdymo procese vyrauja mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas.

10. Vertinimo principai:

10.1.   tikslingumas –vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį;

10.2.   atvirumas ir skaidrumas – su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko, aiškūs vertinimo kriterijai;

10.3.   objektyvumas – siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi bendrosiose ugdymo programose pateiktais apibendrintais kokybiniais mokinių žinių, mokinių asmeninės pažangos stebėsena;

10.4.   informatyvumas – vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma, ką mokinys jau išmoko, kur spragos, kaip jas taisyti.

 

IV. VERTINIMO PLANAVIMAS IR SISTEMINGUMAS

11. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu:

11.1.     mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, remdamasis Bendrųjų programų reikalavimais, Gimnazijoje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes;

11.2.   vertinimas planuojamas vieneriems mokslo metams ir nurodomas ilgalaikiuose terminiuose planuose;

11.3.     vertinimas detalizuojamas pradedant nagrinėti skyrių, temą;

11.4.     dalykų mokytojai, planuodami integruotas pamokas, integruotus projektus, suderina ir numato bendrus vertinimo būdus, užduotis, kriterijus;

11.5.     mokiniams, kurie mokosi pagal pritaikytas ir individualizuotas programas, programose bei kitoje pasiruošimo pamokai medžiagoje numatomas individualus vertinimas;

11.6.     atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, atsiskaitymo laikas gali būti koreguojami.

12. Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo sistemingumas:

12.1.   Pasiekimai įvertinami tokiu dažnumu per pusmetį:

12.1.1.      jei dalykui mokyti skirta 1 pamoka per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 3 pažymiais/įskaitomis;

12.1.2.      jei dalykui mokyti skirtos 2 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 4 pažymiais/įskaitomis;

12.1.3.      jei dalykui mokyti skirta 3–4 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 5 pažymiais/įskaitomis;

12.1.4.      jei dalykui mokyti skirta 5–6 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 7 pažymiais.


IV. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

13. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinama pagal Bendrųjų programų reikalavimus, standartizuotų testų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo instrukcijas, metodinėse grupėse aptartus ir suderintus dalyko vertinimo metodus, formas ir kriterijus.

14. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokomųjų dalykų, pasirenkamųjų dalykų vertinimas:

14.1.   Mokomųjų dalykų, pasirenkamųjų dalykų pasiekimai vertinami pažymiu (10 balų sistema) reikšme: 10 – puikiai, 9 – labai gerai, 8 – gerai, 7 – pakankamai gerai, 6 – vidutiniškai;, 5 –patenkinamai, 4 – pakankamai patenkinamai, 3 – nepatenkinamai, 2 – blogai, 1 – labai blogai:

  • lietuvių kalba ir literatūra;
  • užsienio kalbos;
  • matematika;
  • informacinės technologijos;
  • gamta ir žmogus;
  • biologija;
  • chemija;
  • fizika;
  • istorija;
  • pilietiškumo pagrindai;
  • geografija;
  • dailė;
  • muzika;
  • teatras;
  • ekonomika ir verslumas;
  • technologijos.

14.2.   Mokomųjų dalykų, pasirenkamųjų dalykų mokymosi pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“:

  • dorinis ugdymas (etika, tikyba);
  • kūno kultūra.

15. Kūno kultūros vertinimas įskaita konvertuojama (3 priedas) į pažymį tokia tvarka:

15.1.   mokinys, pageidaujantis, kad būtų jam iš įskaitos į pažymį konvertuotas įvertinimas, pateikia Gimnazijos direktoriui prašymą, kuris sudaro komisiją;

15.2.   komisija pateikia protokolą, kuriame yra nutarimas dėl mokinio vertinimo dešimties balų sistemoje;

15.3.   mokinys iš siūlomų fizinio parengimo testų savarankiškai pasirenka 3 skirtingų fizinių ypatybių testus vertinti. Kiekvienas pasirinkto testo rezultatas vertinamas pažymiu;

15.4.   įskaita vykdoma gegužės mėnesio antroje pusėje; po kūno kultūros įskaitos pažymių stulpelio įrašomos dar vestos pamokos ir tik tada išvedamas II pusmečio pažymys. Įskaitos pažymiai laikomi metiniais.

15.5.   įskaitą gali laikyti tik pagrindinės medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai, laikantis saugos reikalavimų.

16. Dalykų moduliai vertinami pagal Mokytojų tarybos posėdyje priimtą sprendimą.

17. Adaptaciniu laikotarpiu (vieną mėnesį) 5 klasės mokinių pasiekimai ir pažanga pažymiais nevertinama; taikomas formuojamasis vertinimas.

18. Naujai atvykę mokiniai nevertinami pažymiais dvi savaites.

19. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pamokose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

20. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją.

21. Kontrolinių darbų organizavimas:

21.1.   kontrolinių darbų tvarkaraštis sudaromas mėnesiui. Dėl objektyvių priežasčių mokytojas turi teisę kontrolinio darbo laiką pakeisti, bet būtina vėl suderinti su mokiniais;

21.2.   mokytojas apie kontrolinį darbą mokinius pakartotinai informuoja ne vėliau kaip prieš savaitę, supažindina su darbo struktūra, turiniu, tikslais, vertinimo kriterijais;

21.3.   kontrolinių darbų I ir II pusmečio paskutinę savaitę, paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir pirmąją dieną po mokinių atostogų ar šventinių dienų nerekomenduojama organizuoti;

21.4.   per dieną organizuojamas tik vienas kontrolinis darbas, per savaitė ne daugiau kaip trys.

22. Kontroliniai darbų įvertinimų paskelbiamas:

22.1.   per septynias darbo dienas;

22.2.   apibendrinta kontrolinių darbų rezultatų analizė pristatoma ir aptariama su visais klasės mokiniais, pasidžiaugiama sėkmėmis, nesėkmės aptariamos individualiai ir numatomi būdai mokymosi spragoms šalinti. Mokinio pageidavimo mokytojas teikia konsultacijas.

23. Nepatenkinamai įvertintas kontrolinis darbas:

23.1.   neperrašomas, bet mokiniui rekomenduojama lankyti konsultacijas pasiekimų skirtumams likviduoti;

23.2.   jei nepatenkinamai įvertinami du ir daugiau kontrolinių darbų iš eilės, pasiekimų skirtumo likvidavimo būdus ir sprendimus priima dalyko mokytojas kartu su mokiniu, jo tėvais, klasės auklėtoju.

24. Atsiskaitymo už praleistus kontrolinius darbus tvarka:

24.1.   mokinys, praleidęs kontrolinį darbą, privalo per 2 savaites, mokytojo nustatytu laiku atsiskaityti už praleistą kontrolinį darbą;

24.2.   įvertinimas už atsiskaitytą darbą rašomas į artimiausią pamoką, o pastaboje paaiškinama, už ką parašytas įvertinimas;

24.3.   jei mokinys ilgai sirgo (ne trumpiau kaip mėnesį) ir turi gydytojo atleidimą, atsiskaityti už tą kūno kultūros programos dalį nereikia.

25. Signaliniai pusmečiai:

25.1.   signalinius pusmečius veda klasių auklėtojai;

25.2.   prieš tris savaites iki pusmečio pabaigos su signalinių pusmečių įvertinimais pasirašytinai supažindinami tėvai.

26. Bandomieji brandos egzaminai:

26.1.   pasirinktų mokomųjų dalykų bandomuosius brandos egzaminus rekomenduojama laikyti visiems mokiniams;

26.2.   bandomieji brandos vykdomi ne vėliau iki mokiniai priima sprendimą dėl brandos egzaminų pasirinkimo;

26.3.   bandomųjų brandos egzaminų įvertinimai įrašomi į elektroninį dienyną, pastaboje paaiškinant už ką įrašytas įvertinimas.

27. Pagrindinio ugdymo pasiekimų bandomieji patikrinimai:

27.1.   bandomuosius pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir matematikos patikrinimus laiko visi gimnazijos II klasės mokiniai kovo mėnesį;

27.2.   bandomųjų pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir matematikos patikrinimų įvertinimai įrašomi į elektroninį dienyną, pastaboje paaiškinant už ką įrašytas įvertinimas.

28. Apibendrinamieji metiniai žinių patikrinimai:

28.1.   apibendrinamieji mokomųjų dalykų metiniai žinių patikrinimai vykdomi 3, 5, 7, gimnazijos I ir gimnazijos III klasėse gegužės, birželio mėnesiais, bet ne vėliau kaip iki priešpaskutinės mokomojo dalyko pamokos;

28.2.   apibendrinamųjų metinių žinių įvertinimai įrašomi į elektroninį dienyną, pastaboje paaiškinant už ką įrašytas įvertinimas.

 

V. VERTINIMAS BAIGUS PROGRAMĄ AR JOS DALĮ

29. Mokymosi rezultatams apibendrinti taikomas apibendrinamasis vertinimas. Mokinio mokymosi pasiekimai pusmečio pabaigoje apibendrinami ir vertinimo rezultatas fiksuojamas elektroniniame dienyne įrašu arba pažymiu.

30. Patenkinamas įvertinimas – įrašai: „patenkinamas“, „pagrindinis“, „aukštesnysis“, „atleista“ („atl“), „įskaityta“ („įsk“), „padarė pažangą“ („pp“), 4–10 balų įvertinimas;

31. Nepatenkinamas įvertinimas – įrašai: „nepatenkinamas“, „neįskaityta“ („neįsk“), „nepadarė pažangos“ („np“), 1–3 balų įvertinimas.

32. Mokinių, besimokančių pagal pradinio ugdymo programą, mokymosi pasiekimai pusmečių pabaigoje vertinami įrašais: ,,nepatenkinamas“, ,,patenkinamas“, ,,pagrindinis“, ,,aukštesnysis“, ,,atleista“, ,,padarė pažangą“, ,,nepadarė pažangos“.

33. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą, pusmečio pažymys vedamas iš to pusmečio pažymių aritmetinio vidurkio (6,5–7; 6,4–6 ir t. t.).

34. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas atsižvelgus į pusmečių įvertinimus:

34.1.   dalyko metinis pažymys vedamas iš I ir II pusmečių pažymių aritmetinio vidurkio ir taikant apvalinimo taisykles (pvz., jei I pusmečio pažymys – 7, II pusmečio – 6, tai dalyko metinis įvertinimas – 7);

34.2.   dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas įrašu „įsk“, jei I ir II pusmečių įvertinimai yra „įsk“ ir „įsk“ arba „įsk“ ir „neįsk“ arba „neįsk“ ir„įsk“. Dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas įrašu „neįsk“, jei I ir II pusmečių įvertinimai yra „neįsk“.

35. Jei pasibaigus ugdymo procesui buvo skirtas papildomas darbas, papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.

36. Jeigu mokinys:

36.1.        neatliko vertinimo užduoties, dėl svarbių, Gimnazijos vadovo pateisintų priežasčių, ugdymo laikotarpio pabaigoje fiksuojamas įrašas „atleista“. Grįžus į ugdymo procesą mokiniui suteikiama mokymosi pagalba, skiriamos ilgalaikės konsultacijos.

36.2.        per visą ugdymo laikotarpį (pusmetį) neatliko visų vertinimo užduočių (pvz., kontrolinių darbų ir kt.) be pateisinamos priežasties, mokinio dalyko pusmečio ar metiniai pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“;

37. Žmogaus saugos įskaitą veda klasės vadovas, vertindamas mokinio lankytas integruoto mokomojo dalyko su žmogaus sauga pamokas:

37.1.   mokinys, be pateisinamos priežasties nepraleidęs pamokų, vertinamas „įskaityta“;

37.2.   mokinys, praleidęs daugiau negu 70 procentų pamokų, vertinamas ,,įskaityta“, tuomet, kai atlieka atsiskaitomąjį darbą. Žmogaus saugos atsiskaitomojo darbo užduotis rengia klasės auklėtojas.

38. Mokinys, besimokantis pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, turintis visų ugdymo plano dalykų patenkinamus metinius įvertinimus, keliamas į aukštesnę klasę.

39. Mokinio, turinčio kai kurių ugdymo plano dalykų nepatenkinamus metinius (papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimus, kėlimo į aukštesnę klasę, palikimo kartoti ugdymo programos ar papildomo darbo skyrimo klausimus svarsto mokytojai ar kiti ugdymo procese dalyvavę asmenys Mokytojų tarybos posėdyje.

40. Klasės auklėtojai pusmečio (metų) pabaigoje užpildo ir pateikia klasės mokinių mokymosi rezultatų arba klasės mokinių pažangos ir pasiekimų suvestinę kuruojančiam vadovui.

 

VI. SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ TURINČIŲ MOKINIŲ VERTINIMAS


41. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo pritaikytą programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus, atsižvelgus į jo asmeninę daromą pažangą ir palyginus su jam pritaikytoje programoje numatytais pasiekimais. Pusmečių ir metiniai įvertinimai, jei mokinys lanko mokyklą ir atlieka mokytojo skirtas užduotis, turi būti patenkinami.

42. Mokinių, besimokančių pagal individualizuotas programas žinios ir gebėjimai nesiekia Bendrojo išsilavinimo standartais nustatyto mokomųjų dalykų pasiekimų lygmens, todėl jie vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus. Pusmečių ir metiniai įvertinimai turi būti patenkinami. Programa turi būti peržiūrima jei mokinys lanko mokyklą ir atlieka mokytojo skirtas užduotis ir nuolat gauna labai gerus arba nepatenkinamus pažymius.

43. Mokytojas, vertindamas rašto darbus, atsižvelgia į logopedo rekomendacijas,jeigu mokinys lanko logopedines pratybas ir (ar) specialiąsias pratybas.

44. Mokiniui, besimokančiam pagal pritaikytą programą, dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas atsižvelgus į pusmečių įvertinimus. Metinis pažymys vedamas iš I ir II pusmečių pažymių aritmetinio vidurkio. Jei pasibaigus ugdymo procesui buvo skirtas papildomas darbas, papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.

 

VII. SUPAŽINDINIMAS SU VERTINIMU IR ĮVERTINIMU

45. Supažindinimas su vertinimu:

45.1.   rugsėjo mėnesį per pirmąją savo dalyko pamoką kiėkvienas mokytojas supažindina mokinius ir su savo dalyko, modulio, pasirenkamojo dalyko programa, mokinių mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas ir tai nurodo elektroninio dienyno pastabose.

45.2.   kabinete mokytojai iškabina informaciją apie taikomą dalyko vertinimo sistemą;

46. Supažindinimas su įvertinimu:

46.1.   mokymosi pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne, įvertinimą įrašant tą pačią dieną bei pildant visas skiltis. Neturinčius galimybių naudotis internetu tėvus (globėjus, rūpintojus) apie vaiko mokymąsi kartą per mėnesį raštu informuoja klasės auklėtojas;aiškią, laiku ir reguliariai elektroniniame dienyne pateikiamą informaciją apie vaiko mokymąsi, pažangą bei pasiekimus, mokymosi spragas ir reikiamą pagalbą;

46.2.   atsiradus mokymosi problemoms, tėvai (globėjai, rūpintojai) apie mokymosi pasiekimus informuojami dalykų mokytojų įvairiais būdais: elektroniniame dienyne, skambinant, individualiai kalbantis, rašant laiškus;

46.3.   mokytojai, klasės auklėtojas, kiti su mokinio ugdymu susiję pedagogai individualių konsultacijų metu kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato būdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus, prireikus koreguoja mokinio individualų ugdymo planą atvirų durų dienomis po I pusmečio;

46.4.   su direktoriaus įsakymu dėl mokinių kėlimo į aukštesnę klasę, ugdymo programos baigimo, papildomų darbų skyrimo ar palikimo kartoti programą klasės auklėtojas mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) supažindina nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

 

VIII. PRAŠYMŲ DĖL PASIEKIMŲ ĮVERTINIMO OBJEKTYVUMO NAGRINĖJIMAS

 

47. Mokinys, abejojantis savo žinių, pasiekimų įvertinimo objektyvumu, kreipiasi į dalyko mokytoją, prašydamas pagrįsti jo žinių, pasiekimų įvertinimą.Mokytojas argumentuotai paaiškina mokiniui savo įvertinimo pagrįstumą.

48. Negavęs iš mokytojo išsamaus atsakymo, pasitaręs su klasės auklėtoju ir tėvais (globėjais, rūpintojais) mokinys arba jo tėvai (globėjai, rūpintojai) raštu kreipiasi į dėstomą dalyką kuruojantį mokyklos vadovą.

49. Vadovas, gavęs mokinio arba jo tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymą, sudaro komisiją iš dalyko mokytojo ir vieno iš jo tėvų (globėjų, rūpintojų), pats vadovaudamas šiai komisijai bei dalyvaijant mokiniui ištiria mokinio prašyme nurodytas aplinkybes.

50. Tyrimo rezultatai įforminami laisvos formos aktu. Aktas su komisijos išvadomis perduodamas Gimnazijos direktoriui.

51. Direktorius, susipažinęs su komisijos išvadomis, priima galutinį sprendimą. Apie priimtą sprendimą informuojamas mokinys, jo tėvai (globėjai, rūpintojai), klasės auklėtojas ir dalyko mokytojas.

52. Nesutikę su Gimnazijos direktoriaus priimtu sprendimu, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) gali raštu kreiptis į mokyklos steigėją.

 

IX. BAIGIAMOSIOS PASTABOS

 

53. Prienų r. Jiezno gimnazijos pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas bendru sutarimu esant reikalui gali būti koreguojamas ir tobulinamas.

_____________________________

 

PR I T A R TA

Mokytojų tarybos 2017 m. rugpjūčio 29 d.

Posėdžio nutarimu (protokolas Nr. 8)


Nėra paveikslėlių